Vieną rytą atsibundi ir pastebi, kad meniu restorane laikai kiek toliau nei anksčiau. Po kelių savaičių jau ir telefoną reikia atitraukti rankos ilgiu. Dauguma iškart pagalvoja, kad „regėjimas blogėja” ir ima ieškoti akinių. Iš tiesų dažniausiai vyksta visai kitas procesas — ir jis nėra liga.
Tai vadinasi presbiopija
Akies viduje yra natūralus lęšiukas, kuris jaunystėje keičia formą lengvai – susitraukia žiūrint į arti, atsipalaiduoja žiūrint toli. Su amžiumi tas lęšiukas pamažu standėja. Procesas prasideda dar apie trisdešimtuosius, bet pajuntamas tik tada, kai jau nebelieka kompensacinio rezervo. Daugumai tai įvyksta tarp 40 ir 45 metų.
Pasaulio sveikatos organizacija presbiopiją įvardija kaip natūralų amžiaus pokytį, paliečiantį beveik kiekvieną žmogų virš 50 metų. Tai reiškia, kad jeigu tau 43 ir telefono ekranas pradėjo „bėgti”, tu nieko nepraradai – tiesiog įžengei į statistinę normą.
Kaip atskirti presbiopiją nuo kažko rimtesnio
Presbiopija pasireiškia gana tipiškai: sunku skaityti smulkų šriftą, akys greičiau pavargsta vakare, prie blausesnės šviesos arti matyti dar sunkiau, o žiūrint į tolį viskas lieka aišku. Žmonės kartais sako, kad rankos „pasidarė per trumpos”.
Bet yra simptomų, kurie į šį paveikslą nepatenka. Dvejinimasis, šviesos blyksniai, staiga atsiradusios „plaukiančios” dėmės akies lauke, periferinio matymo siaurėjimas – tai jau ne lęšiuko standėjimas. Tokius simptomus įvertina oftalmologas — jis patikrina ne tik regėjimo aštrumą, bet ir tinklainę, akispūdį, regos nervo būklę. Kai kurios būklės, pavyzdžiui, glaukoma ar tinklainės atsiskyrimo pradžia, ankstyvoje stadijoje neskauda ir nesijaučia – jas randa tik tikslinis tyrimas.
Ką galima padaryti namuose
Yra keli paprasti dalykai, kurie tikrai padeda, nors ir neatstoja akinių.
Pirma – apšvietimas. Lęšiukui susitraukus, vyzdys instinktyviai mažėja, kad padidintų regėjimo gylį. Kuo geresnė šviesa, tuo mažesnis vyzdys ir tuo aiškiau matai arti. Dažnai užtenka pakeisti seną stalinę lempą galingesne, ir „regėjimas pagerėja” be jokių akinių.
Antra – ekrano šrifto dydis. Telefonuose ir kompiuteriuose yra nustatymas „padidintas tekstas”. Daug žmonių jo nesinaudoja iš inercijos, nors jis sumažina akių pavargimą per dieną.
Trečia – pertraukos. Yra žinoma 20–20–20 taisyklė: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėk į objektą maždaug už 6 metrų. Tai atpalaiduoja akies raumenis, kurie prie arti dirbo nepertraukiamai.
Kada akiniai vis dėlto reikalingi
Jei skaitymas tampa nemalonus, jei pradeda skaudėti galvą po valandos prie ekrano, jei vakare jau nebenori imti knygos – tai signalas, kad lęšiuko rezervo nebepakanka. Akinių parinkimas presbiopijai dabar gerokai pažengęs: skaitymo akiniai, progresyviniai, biokontaktiniai lęšiai – pasirinkimų yra. Profesionalų regėjimo patikrą ir individualų pritaikymą atlieka įvairūs optikos centrai, tarp kurių yra ir Familia Optica. Pats akinių parinkimas nėra vien dioptrijų matavimas — įvertinama ir akių tarpusavio bendradarbiavimas, dominuojanti akis, įprastas darbo atstumas.
Vienas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį renkantis pirmus akinius — tai darbo atstumai. Žmogus, kuris daug laiko praleidžia prie kompiuterio, ir tas, kuris daug skaito popierines knygas, turi skirtingus optimalius dioptrijų derinius. Geras specialistas tai paklaus dar prieš matavimus.
Verta nepamiršti vieno dalyko: presbiopija progresuoja iki maždaug 60 metų, paskui stabilizuojasi. Tai reiškia, kad pirmus akinius greičiausiai teks keisti dar bent porą kartų. Tai normalu ir nereiškia, kad „akys silpsta nuo akinių” – tai senas mitas, kurio mokslas niekada nepatvirtino.