Ko labiausiai bijo tėvai, vykstantys į šiltus kraštus? Apklausos ir kelionių agentų patirtis rodo tą patį – ne skrydžio, ne karščio, o skrandžio sutrikimų. Ir ne be pagrindo: keliautojų viduriavimas yra viena dažniausių sveikatos problemų kelionėse į Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus ir kitus karštus regionus. Gera žinia ta, kad didelę dalį rizikos galima sumažinti keliais paprastais įpročiais.
Kodėl tai nutinka
Priežastis dažniausiai yra ne „blogas maistas“, o kitokios bakterijos, prie kurių mūsų organizmas nepratęs, ir karštis, kuriame maistas genda greičiau. Vaikų organizmas jautresnis, o skysčių atsargos mažesnės, todėl net trumpas sutrikimas mažyliui gali sukelti dehidrataciją greičiau nei suaugusiajam.
Vaikų gydytoja, konsultuojanti šeimas prieš keliones, pabrėžia: „Pirmosios dvi dienos yra svarbiausios. Organizmas prisitaiko prie klimato, vandens ir maisto. Jei tas dienas pavyksta praleisti atsargiai, likusi savaitė dažniausiai praeina be rūpesčių.“
Švediškas stalas: ką rinktis
Tai, ką žada kelionės su vaikais viskas įskaičiuota, – maistas ir gėrimai bet kuriuo dienos metu – yra didžiulis patogumas, bet ir pagunda. Kai švediškas stalas laukia nuo ryto iki vakaro, vaikas per dieną paragauja dešimties skirtingų patiekalų, ir vėliau sunku suprasti, kuris iš jų buvo netinkamas. Keli principai padeda išsirinkti saugiau:
- Karštai – karšta. Rinkitės patiekalus, kurie garuoja arba ką tik paruošti priešais jus. Drungni patiekalai, kurie ilgai stovėjo ant stalo, rizikingiausi.
- Vaisiai – su žievele. Bananai, apelsinai, mandarinai, arbūzai saugesni nei jau supjaustyti vaisiai ar uogos.
- Atsargiai su salotomis ir padažais. Žalios daržovės plaunamos vietiniu vandeniu, o majonezo pagrindo padažai karštyje genda greitai.
- Desertai su grietinėle – geriau rinktis vakarienei, kai jie ką tik išnešti, o ne vėlyvą popietę.
- Pirmosiomis dienomis – pažįstamas maistas. Makaronai, ryžiai, virtos daržovės, keptas viščiukas, blyneliai. Eksperimentams su vietine virtuve laikas atsiras vėliau.
Vanduo, ledas ir dantų valymas
Daugelyje šiltų kraštų čiaupo vanduo gerti nerekomenduojamas. Egipte tai beveik nerašyta taisyklė, kurią žino visi kurortų darbuotojai, tad paklausti barmeno ar padavėjo, iš kur vanduo, visiškai normalu. Viešbučiuose dažniausiai gausu buteliuose ar filtruoto vandens, todėl jo trūkumo nebus. Mažiems vaikams verta ir dantis valyti buteliuose esančiu vandeniu, nes jie dažnai jį nuryja.
Dėl ledo nuomonės skiriasi. Gerų viešbučių barai paprastai naudoja ledą iš filtruoto vandens, tačiau už viešbučio ribų – paplūdimio kioskuose, ekskursijų metu – saugiau gėrimų be ledo. Tas pats galioja šviežiai spaustoms sultims už viešbučio ribų.
Karštis turi ir kitą pusę. Skrandžio negalavimą kartais sukelia ne maistas, o perkaitimas ir per mažai išgertų skysčių. Todėl vidurdienį, kai saulė kaitriausia, geriau rinktis pavėsį, o ne aktyvius žaidimus paplūdimyje.
Rankos – svarbiau nei bet kas
Atrodo banalu, bet tai veiksmingiausia priemonė. Vaikai liečia turėklus, baseino kraštus, smėlį, žaislus, o tada ima duoną nuo švediško stalo. Drėgnos servetėlės ir mažas rankų dezinfekanto buteliukas krepšyje sumažina riziką labiau nei bet kokia dieta. Ypač prieš kiekvieną valgį ir po žaidimų vaikų klube.
Kelionių vaistinėlė
Prieš išvykstant verta pasitarti su vaiko gydytoju, ką pasiimti, atsižvelgiant į vaiko amžių. Daugelis gydytojų rekomenduoja turėti geriamųjų rehidratacinių druskų – jos padeda atkurti skysčių ir druskų pusiausvyrą, jei sutrikimas vis dėlto užklumpa. Taip pat naudinga turėti karščiavimą mažinančių vaistų vaikams ir termometrą.
Kada nelaukti
Daugeliu atvejų lengvas sutrikimas praeina per vieną ar dvi dienas. Tačiau medicininės pagalbos reikėtų kreiptis nedelsiant, jei vaikas:
- ilgą laiką nesišlapina arba šlapimo labai mažai;
- tampa vangus, mieguistas, sunkiai pažadinamas;
- aukštai karščiuoja;
- pastebimas kraujas išmatose;
- nuolat vemia ir negali išgerti net mažų skysčių kiekių.
Viešbučiuose paprastai yra gydytojas arba jis gali būti iškviestas. Todėl ypač svarbu turėti kelionės draudimą su medicininių išlaidų apsauga ir žinoti draudimo bendrovės pagalbos telefoną.
Išrankus mažasis valgytojas
Kita tėvų baimė – kad vaikas „nieko nevalgys“. Iš tiesų dideliuose viešbučiuose beveik visada rasite paprastų patiekalų: makaronų be padažo, bulvių, omletų, blynelių, jogurto. Pasiimkite iš namų kelis mėgstamus užkandžius pirmoms dienoms – pažįstamas skonis nuramina ir padeda prisitaikyti.
Dažni klausimai
Ar „Viskas įskaičiuota“ yra rizikingesnė nei restoranai mieste? Dažniausiai ne. Didieji viešbučiai laikosi griežtų higienos procedūrų, o pasirinkimas leidžia lengvai išvengti abejotinų patiekalų.
Ar galima vaikams valgyti ledus? Taip, pakuotuose ar viešbutyje patiekiamuose leduose rizika maža. Atsargiau verta būti su ledais iš gatvės prekeivių.
Kiek vandens turi išgerti vaikas karštyje? Daugiau nei namuose. Siūlykite gerti reguliariai, net jei vaikas neprašo, nes troškulio jausmas karštyje ne visada atspindi realų poreikį.
Kryptys ir šeimoms tinkami viešbučiai: kelione i egipta su vaikais – „Kelionių panoramos“ pasiūlymai.