Apie panaudoto aliejaus tvarkymą sklando daugybė įsitikinimų, kurie ne visada atitinka tikrovę. Vieni jų paveldėti iš tėvų ir senelių, kiti tiesiog gimsta iš patogaus neišmanymo. Pažvelkime į dažniausiai pasitaikančias klaidas ir išsiaiškinkime, kaip iš tiesų reikėtų elgtis su kepimo liekanomis.
Mitas pirmas: aliejų galima naudoti be galo
Taupumas yra dorybė, bet ne visada. Kai kurie žmonės tą patį aliejų naudoja kepti penkis, dešimt ar net daugiau kartų. Problema ta, kad kiekvienas pakaitinimas keičia aliejaus struktūrą. Atsiranda kenksmingų junginių, aliejus pradeda skleisti nemalonų kvapą, o maistas įgauna kartų skonį. Rekomenduojama aliejų naudoti ne daugiau kaip du tris kartus, priklausomai nuo to, ką kepėte. Jei virėte žuvį ar česnaką, geriau keisti iš karto – kvapas persismelkia ir lieka.
Mitas antras: mažas kiekis kriauklėje nepakenks
Tai viena populiariausių klaidų. Atrodo, kas čia tokio – vos keli šaukštai. Bet tie keli šaukštai kartojasi kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį. Per metus susirenka litrai. Vamzdžiuose aliejus sukietėja ir formuoja sluoksnius, kurie laikui bėgant virsta rimta problema. Net nedidelis kiekis, patekęs į kanalizaciją reguliariai, galiausiai sukelia kamščius.
Mitas trečias: galima išmesti su kitomis šiukšlėmis
Techniškai – taip, galima supilti į butelį ir išmesti į mišrių atliekų konteinerį. Bet tai nereiškia, kad taip ir reikėtų daryti. Sąvartynuose aliejus irgi nesuyra lengvai. Jis gali patekti į gruntinį vandenį, teršti dirvožemį ir kelti kitų problemų. Be to, tai paprasčiausiai švaistymas – aliejus yra vertinga žaliava, kurią galima perdirbti.
Mitas ketvirtas: surinkimo taškai tik įmonėms
Daugelis mano, kad organizuotas aliejaus surinkimas skirtas tik restoranams ar gamykloms. Iš tiesų situacija pasikeitė. Naudoto aliejaus surinkimas prieinamas ir paprastiems gyventojams. Nereikia turėti verslo, nereikia registruotis ar pildyti dokumentų. Tiesiog atvežate sukauptą aliejų ir padedate į tam skirtą konteinerį.
Mitas penktas: sudėtinga rasti, kur atiduoti
Prieš dešimt metų galbūt taip ir buvo. Šiandien situacija visiškai kitokia. Surinkimo taškai įrengti prekybos centrų aikštelėse, degalinėse, gyvenamųjų rajonų kiemuose. Vilniečiams ir kitų miestų gyventojams aliejaus atliekų supirkimas pasiekiamas kelių minučių atstumu nuo namų. Interaktyvūs žemėlapiai leidžia greitai surasti artimiausią vietą ir suplanuoti maršrutą.
Mitas šeštas: aliejus perdirbamas tik Vakaruose
Perdirbimo technologijos seniai pasiekė Lietuvą. Surinktas aliejus čia pat šalyje paverčiamas biodegalais arba eksportuojamas į kaimynines valstybes perdirbimui. Lietuvoje veikia įmonės, kurios specializuojasi būtent šioje srityje ir sukuria pridėtinę vertę iš to, ką dauguma laiko atliekomis.
Mitas septintas: tai per daug sudėtinga
Štai čia slypi didžiausia klaida. Visas procesas trunka kelias minutes per mėnesį. Reikia tik indo aliejui kaupti – tiks senas plastikinis butelis ar stiklainis. Po kepimo palaukiate, kol aliejus atvės, ir supilate. Kai indas pilnas, nuvežate į artimiausią tašką. Jokių specialių reikalavimų, jokios biurokratijos, jokių papildomų išlaidų.
Ką daryti, jei aliejuje liko maisto likučių
Dažnas klausimas – ar reikia filtruoti aliejų prieš atiduodant. Atsakymas – nebūtina, bet pageidautina. Stambesni maisto likučiai gali pradėti gesti ir skleisti nemalonų kvapą. Paprasčiausias sprendimas – praleisti aliejų per sietą ar marlę prieš supilant į talplą. Tai užtrunka vos minutę, bet padeda išvengti kvapų problemos.
Kiek aliejaus verta kaupti
Nėra minimalaus kiekio. Galima atvežti ir pusę litro, ir dešimt litrų. Tiesa, praktiškai patogiau sukaupti bent kelis litrus, kad nereikėtų važinėti kas savaitę. Daugelis šeimų sukaupia reikiamą kiekį per mėnesį ar du, priklausomai nuo to, kaip dažnai kepa.
Kodėl verta pakeisti įpročius
Atsakymas paprastas – tai naudinga visiems. Jūsų vamzdžiai lieka švarūs, kaimynai neturi problemų dėl bendros kanalizacijos, aplinka mažiau teršiama, o atliekos virsta naudingu produktu. Nedidelis pokytis kasdienybėje, kuris veikia daug plačiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.