Karštis, kuris pastarosiomis savaitėmis užklupo Lietuvą, kelia grėsmę ne tik žmonėms, bet ir mūsų augintiniams. Ypač sunkiai karščius išgyvena šunys, kurių organizmas negali efektyviai atvėsti, kaip žmogaus. Veterinarijos specialistai įspėja, kad karščio smūgis gali būti pavojingas gyvybei, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pasirūpinti savo keturkojais draugais vasaros karščių metu.
Karščio pavojai augintiniams
Skirtingai nei žmonės, šunys ir katės negali prakaituoti visu kūnu, o tai reiškia, kad jiems daug sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą. Šunys vėsinasi daugiausia per letenas ir liežuvį, todėl karštomis dienomis jiems kyla didesnis perkaitimo pavojus.
„Vasaros karščiai – tai laikas, kai sulaukiame daugiausia skubių atvejų dėl perkaitimo,” – paaiškina veterinarijos gydytoja Agnė Paulauskienė. „Temperatūrai pakilus virš 30 laipsnių, šunų perkaitimo rizika ženkliai padidėja, ypač trumpasnukių veislių, kaip antai mopsai ar buldogai, taip pat senesnių ar turinčių antsvorio gyvūnų.”
Šunų klinika registruoja vis daugiau atvejų, susijusių su karščio sukeltomis problemomis. Specialistai pastebi, kad dažnai šeimininkai pervertina savo augintinių gebėjimą prisitaikyti prie aukštos temperatūros.
Kaip atpažinti perkaitimo požymius
Perkaitimo požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Intensyvus dažnas alsavimas ir liežuvio iškišimas
- Padidėjęs seilėtekis
- Greitas širdies ritmas
- Silpnumas, svirduliavimas ar alpimas
- Vėmimas ar viduriavimas
- Tamsiai raudonos dantenos ar liežuvis
- Dezorientacija
„Jei pastebėjote bent kelis iš šių požymių, būtina nedelsiant vėsinti gyvūną ir kreiptis į specialistus,” – perspėja veterinarijos ekspertai.
Prevencijos priemonės karščio metu
1. Pasivaikščiojimų koregavimas
Karštomis dienomis pasivaikščiojimus su šunimis rekomenduojama perkelti į ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kai temperatūra yra žemesnė. Vidurdienį, kai saulė intensyviausia, geriausia likti vėsiose patalpose.
„Daugelis šeimininkų mano, kad trumpas pasivaikščiojimas vidurdienį nepakenks, tačiau asfaltas gali įkaisti iki temperatūros, galinčios nudeginti letenas per kelias minutes,” – įspėja specialistai.
Paprastas testas: padėkite savo delną ant asfalto 5 sekundėms. Jei jums per karšta, vadinasi, per karšta ir jūsų augintinio letenoms.
2. Hidratacija
Užtikrinkite, kad jūsų augintinis visada turėtų prieigą prie švaraus, šviežio vandens. Išeidami pasivaikščioti, nepamirškite pasiimti buteliuko vandens ir dubenėlio.
„Vandens trūkumas karščio metu gali greitai sukelti dehidrataciją, kuri dar labiau apsunkina organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą,” – pabrėžia veterinarai.
3. Vėsinimo priemonės
Namuose galite naudoti įvairias vėsinimo priemones: vėsinamieji kilimėliai, šlapias rankšluostis, ant kurio gyvūnas gali atsigulti, arba ventiliatorius. Kai kurie šunys mėgsta ledukus, kuriuos galima įdėti į vandens dubenėlį ar duoti laižyti.
„Įdomus faktas – šunys vėsta iš apačios į viršų, todėl vėsios grindys ar kilimėlis gali būti efektyvesni nei oras, pučiamas į kailį,” – dalijasi įdomiu pastebėjimu veterinarijos specialistai.
4. Niekada nepalikite augintinio uždarytame automobilyje
Net ir trumpam laikui paliktas automobilis gali tapti mirtinu spąstu jūsų augintiniui. Net jei lauke 25 laipsniai šilumos, automobilyje temperatūra per 10 minučių gali pakilti iki 40 laipsnių.
„Kasmet pasaulyje dėl šios priežasties žūsta tūkstančiai gyvūnų, nors situacija lengvai išvengiama – tiesiog niekada nepalikite augintinio automobilyje, net jei langai praviri,” – griežtai perspėja veterinarijos ekspertai.
Kada kreiptis pagalbos
Jei jūsų augintinis perkaitęs, pirmiausia pabandykite jį atvėsinti: perkelkite į vėsią vietą, suvilgykite kailį (ypač letenų pagalvėles ir pilvą) drungnu (ne šaltu!) vandeniu, pasiūlykite gerti.
Tačiau jei gyvūno būklė negerėja arba jis jau turi rimtų perkaitimo požymių, jums padės veterinarijos klinika. Karščio smūgis yra skubi būklė, reikalaujanti profesionalios pagalbos.
„Kartais šeimininkai delsia, manydami, kad gyvūnas atsigaus savaime. Deja, karščio sukelti pažeidimai gali būti negrįžtami, jei pagalba suteikiama per vėlai,” – pabrėžia veterinarijos gydytojai.
Specialios rekomendacijos skirtingoms gyvūnų grupėms
- Trumpasnukiai šunys (mopsai, buldogai, bokseriai): šios veislės turi didesnę riziką perkaisti dėl sutrumpintų kvėpavimo takų. Jiems reikėtų skirti ypatingą dėmesį.
- Ilgaplaukiai gyvūnai: reguliarus šukavimas padeda pašalinti poodinį plauką ir pagerina oro cirkuliaciją prie odos.
- Senyvi gyvūnai: jie dažnai turi mažiau efektyvius termoreguliacijos mechanizmus, todėl reikia papildomos priežiūros.
- Jaunikliai: šuniukai ir kačiukai taip pat jautriau reaguoja į karštį, nes jų termoreguliacijos sistema dar nevisiškai išsivysčiusi.
Rūpestinga priežiūra ir prevencija karščio metu yra geriausias būdas užtikrinti jūsų augintinių sveikatą ir gerovę. Sekite orų prognozes ir iš anksto planuokite, kaip apsaugosite savo keturkojį draugą nuo karščio bangos.
„Augintiniai pasitiki mumis ir yra priklausomi nuo mūsų sprendimų. Mūsų pareiga – užtikrinti jų saugumą visomis aplinkybėmis, ypač ekstremaliomis oro sąlygomis,” – primena veterinarijos specialistai.